rūpnus

rūpnùs, -ì adj. (4) 1. Vj rūpestingas: Rūpnùs žmogus – paklausė, ar valgęs Ml. Rūpni anytėlė martelę su gaidžiais kėlė, miegojo pati lig pusrytėlių Trgn. 2. turintis rūpesčių, susirūpinęs.

rūpniaĩ adv.: Rūpniaĩ užsimislino, nei akia nemirkteria Vlk.

3. smalsus, norintis žinoti: Kokis tu rūpnùs, nori greičiau dažinot! Kap dažinosi – greitai nusensi! Vlk.